- penėtuvė
- penė́tuvė sf. (1), penėtùvė (2) Žvr 1. indelis, iš kurio penimos bitės: Sirupas bitėms duodamas penėtuvėse sp. Į penėtuvę įdedamos plonos skylėtos lentelės – plūdės, kad bitės neskęstų J.Krišč. Pati paprasčiausia penėtuvė yra lėkštė arba dubenėlis J.Krišč. Kaži kur ta penėtùvė yr: duosiu bitims cukraus Jrb. 2. N, [K] psn. prieglauda (neturtingiesiems): Pavargusių penėtuvė SD365. Dėl savo tėvynaičių insteigė taipogi šelpimo namus ir penėtuves pavargėlių Kel1881,235.
Dictionary of the Lithuanian Language.